Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Vadyba>Kokybės vadyba>Kooperacija, valdžia ir verslo etika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kooperacija, valdžia ir verslo etika

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Kooperacija. Kooperacijos samprata. Kooperacijos ypatumai. Komunikacijos stilius ir kooperacija. Konfliktai. Konfliktų tipų ratas. Konflikto reguliavimo modelis. Konfliktai ir vadovai. Valdžia. Valdžios samprata. Valdymo strategijos. Organizacijos politika. Grupės valdžia. Verslo etika. Verslo etikos samprata. Verslo etikos principai. Verslo etikos struktūra. Rekomendacijos psichologui. Išvados.

Ištrauka

Organizacijose žmonės nėra vien tik nepriklausomi ar vien tik priklausomi vienas nuo kito. Organizacijos individų bendravimo ypatybė yra ta, kad visi darbuotojai ar vadovai tarpusavyje susiję, vieni nuo kitų priklausomi. Jų darbas organizuotas taip, kad jie dirba komandose, grupėse. tarp jų vyksta intensyvi kooperacija.
Kooperacija – tai žmonių tarpasmeninių santykių rūšis, kuriai būdingas abipusis teigiamas vertinimas, pastiprinimas. Kooperacija padeda bendravimo partneriams tenkinti savo poreikius. Kooperacija apima abipusį asistavimą ar koordinaciją tarp dviejų ar daugiau asmenų ar darbo grupių. Ji pasirodo, kai du ar daugiau asmenų ar grupių dirba kartu, kad pasiektų bendrą tikslą, Kooperaciją lemia įvairūs tiek individų asmeniniai faktoriai, tokie kaip asmens savybės, vertybės, bei tokie organizaciniai faktoriai, kaip esama apdovanojimo sistema, vidinė struktūra, iškelti tikslai.
Veiklos koordinavimui (koordinacija – tai veikos organizavimas, kurią nurodo darnus modelis, šablonas) didelę įtaką turi kooperacija tarp darbuotojų ar organizacijos darbo grupių. Kuo didesnė kooperacija tarp dalyvių tuo jie efektyviau koordinuoja savo veiklą. Tai yra itin svarbu siekiant išsikeltų tikslų, siekiant teigiamų rezultatų. Juk priklausomai nuo to, kaip grupe asmenų dirba kartu, padeda vieni kitiems, išryškėja darbo efektyvumas.
Kooperacijai atsirasti svarbūs tokie faktoriai:
Tarpusavio sąveika. Tarpusavio bendradarbiavimas parodo tendenciją elgtis atsižvelgiant į kitų poreikius ir vertybes, tokiu būdu ir kooperuotis. Dalyviai turi išnagrinėti kitų dalyvių pastangas ir motyvaciją, kiekvienas turi prisiderinti tarpusavyje. Daugeliu atžvilgiu bendradarbiavimo dėka darbuotojai pasiekia geresnių darbo rezultatų. Sakykime, jeigu vieno pastangos tarpininkauti yra didesnės už kitą, tuomet judviejų kooperacija neįvyksta. Tokiu būdu atsiranda konkurencija, nes iš vienos pusės nesulaukiama tiek pagalbos, kiek tikimasi. vadinasi, kooperacijai svarbus yra tarpusavio ryšys.
Fizinis organizacijos artumas. Fizinis artumas duoda geresnę komunikaciją, kuri savo ruožtu perauga į simpatiją, pasitikėjimą, ir padidėjusią kooperaciją. Tie asmenys, kurie daugiau su kitais kontaktuoja, jie labiau vieni kitais pasitiki, mieliau bendrauja vieni su kitais. Kuo dažnesnis asmenų tiesioginis kontaktas, tuo geresnė darbo strategija. Taigi, jei žmonės dažnai susitinka darbo aplinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad susidarys draugiškesnės darbo grupės. Darbas skirtinguose pastatuose mažina artumą ir mažina kooperaciją. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-06
DalykasKokybės vadybos referatas
KategorijaVadyba >  Kokybės vadyba
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis79.5 KB
Autoriuspiewa
Viso autoriaus darbų18 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. F. Laugalys
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kooperacija valdzia ir verslo etika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • doc. F. Laugalys
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą