Produktų kokybės idėja nėra nauja. Iki pramoninės revoliucijos gamintojai ir vartotojai tiesiogiai susitikdavo per prekės pirkimo – pardavimo aktus. Per tokius susitikimus buvo vertinama ir produktų kokybė. Tiesiogiai amatininkų girdimas vartotojų vertinimas skatino gerinti kokybę. (N. Paulauskaitė, P. Vanagas, 1998)
Industrializacijos pasekmė – masinės gamybos metodai ir ryški specializacija. Kadangi kiekvienas darbuotojas atliko specializuotą viso darbo mažą dalį, todėl pradėjo blogėti kai kurie proceso visumos rezultatai. Prireikė kontroliuoti visą gamybos procesą. Trečiajame dešimtmetyje įmonėse atsirado kontrolieriai arba inspektoriai. (N. Paulauskaitė, P. Vanagas, 1998)
Per Antrąjį pasaulinį karą padėtis vėl pablogėjo, nes trūko darbo jėgos, nebuvo nuolatos tikrinama, kontrolė tapo neefektyvi. Tuo metu tapo efektyvūs statistiniai kontrolės metodai. Jie buvo sukurti kaip ginties mechanizmai, kuriais siekta apsisaugoti nuo defektų ir klaidų (N. Paulauskaitė, P. Vanagas, 1998). Pirmasis tyrėjas, kuris pasiūlė statistinius metodus naudoti gaminių kokybei inspektuoti, buvo Walter A. Shewart. W. A. Shewart tvirtino, jog bet kuriame gamybos etape egzistuoja nuokrypiai, kitimai, kurie gali būti suprasti per paprastus statistinius įrankius, tokius kaip atranka bei tikimybių analizė. Mokslininkas aiškino, kad darbo procesas gali būti valdomas apibrėžiant, kada procesas turėtų būti paliktas be įsikišimo ir kada turėtų būti įsikišama (W. Shewhart).
Po Antrojo pasaulinio karo pradėjo augti susidomėjimas gaminamo produkto patikimumu. Apie praėjusio amžiaus 6 – ą dešimtmetį susirūpinta patikimumo didinimu. Buvo pastebėta, kad produkto kokybę lemia produkto gamybos proceso kokybė. (N. Paulauskaitė, P. Vanagas, 1998)
7 – ame dešimtmetyje pastebėta, kad norint nebrangiai gaminti aukštos kokybės rinkoje paklausą turinčius produktus, nepakanka sutelkti dėmesį į atskiras gamybos proceso sudedamąsias dalis. Prireikė visas gamybos proceso dalis jungiančios planingos kokybinės veiklos. Šis daugiafunkcinis požiūris buvo pavadintas visuotine gamybos kokybės kontrole. Vėliau ji pradėta vadinti visuotinės kokybės kontrole. (P. Vanagas, 2004)
Tuo pačiu laikotarpiu atsirado pirmosios kokybės gerinimo teorijos. Kokybės diegimo metodologijos plėtros pradininkais pradininkais laikomi amerikiečiai W. Edwardas Demingas, Josephas M. Juranas, Armandas V. Feigenbaumas ir Philipas Crosby. Šie mokslininkai išgarsėjo 6 – ame dešimtmetyje. Daugelis jų (W. Edwardas Demingas, Josephas M. Juranas, Armandas V. Feigenbaumas) savo teorijas paskelbė Japonijoje. (N. Paulauskaitė, P. Vanagas, 1998).
Lietuvoje augant statybų skaičiui ir kartu didėjant konkurencijai tarp statybinių firmų, ypač svarbu siekti aukštos kokybės.
Šio darbo tikslas - išsiaiškinti, kokiais būdais yra užtikrinama kokybė konkrečioje statybos įmonėje.
Darbo uždaviniai:
• Apibrėžti kokybės valdymo sąvoką.
• Išsiaiškinti, kokie metodai kokybei užtikrinti taikomi užsienio statybos firmose.
• Ištirti, kaip kokybė užtikrinama Lietuvos statybos pramonėje.
Tyrimo metodai:
• lyginamoji analizė
• anketinė apklausa
• anketinių duomenų analizė
Rengiant baigiamąjį magistro darbą, remtasi Lietuvos ir užsienio autorių tyrimų rezultatais, paskelbtais knygose ir straipsniuose; naudotasi Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų moksliniais ir informaciniais leidiniais.
Rinkos ekonomikos sąlygomis kiekviena organizacija dalyvauja konkurencinėje kovoje dėl vartotojų, išteklių ir pan. Pripažįstama, kad net viešojo sektoriaus organizacijos – universitetai, mokyklos, sveikatos apsaugos įstaigos veikia konkurencijos aplinkoje.
Šiuolaikiniai globaliniai socialiniai ir ekonominiai procesai, technologinė pažanga aštrina konkurencinę kovą, todėl organizacijos turėtų ieškoti galimybių stiprinti konkurencinį pajėgumą.
Konkurencinį pajėgumą apsprendžia organizacijos kompetencija, t.y. gebėjimas generuoti tam tikros vertės produktus vartotojams. Jei organizacija pajėgs generuoti didesnės vertės produktus, geriau tenkins vartotojų poreikius ir lūkesčius, palyginus su konkurentais, organizacija bus potencialiai konkurencingesnė rinkoje.
Organizacijos gebėjimą generuoti aukštos vertės produktus lemia procesai bei ištekliai, jų efektyvus vyksmas, todėl jų valdymas yra padeda įgyvendinti organizacijos tikslus [27].
Konkurenciniam pajėgumui didinti procesus ir jų vyksmą būtina nuolat gerinti. Tai pasiekiama, kai įgyvendinamos inovacijos, ugdoma darbuotojų kompetencija, tobulinamas valdymas, ko pasėkoje atsiranda ir didėja kompetencija kurti ir gaminti vartotojų poreikius atitinkantį produktą.
Konkurencinėje kovoje naudojami ir kiti konkurencinės kovos "ginklai" - kaina, lankstumas, greitis, laikas gaminti bei pateikti rinkai produktus.
Ne tik viso ūkio, bet ir vienos ūkio šakos konkurentų varžymuisi rinkoje turi įtakos kiekvienos organizacijos gebėjimas kurti produkto ar paslaugos kokybę.
Įvertinus kokybės svarbą konkurencijoje, kokybės tikslai būtina įkomponuoti į organizacijos veiklos strategiją, atsižvelgus į vartotojų poreikius ir konkurentų pasiekimus.
Konkurencija ne tik įtakoja organizacijos veiklos rezultatus, bet ji lemia valstybės makroekonomines ir politines pasekmes.
Kokybė visiems suprantama, bet sunkiai apibrėžiama sąvoka. Ji yra daiktų, visos objektyvios tikrovės charakteristika. ...
Statybos kokybes valdymas [speros.lt].doc